Ekonomika  
 

tęsinys...

Ekonomika


   Industrializacija. Virtimas iš agrarinės šalies į pramoninę Brazilijoje prasidėjo pasaulinės ekonominės krizės metu 1930 – aisiais metais. Staigus žemės ūkio produktų ir mineralinių žaliavų, išvežamų iš šalies, kainų kritimas iššaukė eksportinių pajamų sumažėjimą. Tai įgalino stipriai sumažinti importą, kurį pagrindinai sudarė gatavi pramonės produktai. Atitinkamai šių gaminių deficitas iššaukė kainų augimą, o tai savo ruožtu pastūmėjo į staigų perdirbamosios pramonės sukūrimą ir augimą.
   Po antrojo Pasaulinio karo muito mokesčiai importuojamoms prekėms ir apribojimai jų įvežimui saugojo vidaus rinką nuo užsieninės konkurencijos. Taigi, užsienio kompanijos buvo priverstos Brazilijoje kurti savo įmones, kurios gamino automobilius, radijo imtuvus, televizorius ir šaldytuvus. Be to, valstybė padėjo vietinėms bendrovėms kurti naujas pramonės įmones, pati statė metalurgijos gamyklas ir elektrines, o taip pat dalyvavo tokių naudingų iškasenų, kaip nafta ir geležies rūda, gavyboje. Valstybinis bankas finansavo ilgalaikes valstybines ir privačias investicijas.
   Po 1964-ųjų karinio perversmo paskolinės pajamos buvo išleistos perdirbamosios pramonės vystymui. Imtasi priemonių kovai su infliacija. Siekiant apginti kreditorius nuo galimų nuostolių, valstybės obligacijos bei santaupos periodiškai buvo indeksuojamos, atsižvelgiant į kainų pokyčius. Ši indeksacijos sistema (kuri buvo taikoma ir kitoms kainoms bei darbo užmokesčiui) leido vyriausybei gauti daugiau pinigų ir stimuliuoti kapitalo įdėjimus į gamybinę sferą, o ne naudoti pelną, gaunamą iš prekybos nekilnojamuoju turtu ir valiuta, kaip buvo anksčiau. Siekiant užtikrinti tolimesnį gamybos ir gyvenamosios statybos vystymą, buvo įkurtos naujos kreditinės įstaigos. Mokestinės lengvatos padėjo nukreipti investicijas į atsilikusius rajonus ir mažiausiai išsivysčiusias pramonės šakas, o taip pat stimuliavo gatavos produkcijos bei naujų žemės ūkio produktų, pavyzdžiui, sojos pupelių, eksportą. Visuomeninės infrastruktūros plėtojimąsi kontroliavo vyriausybė, pritraukdama užsienio kapitalą.


Karinės oro pajėgos


Prezidentai


Kava


Natalas

   Šių priemonių dėka nuo 1967 metų prasidėjo aktyvus ekonominis augimas. 1967–1975 m.m. ekonomika augo vidutiniškai 11% per metus, o pramonė – 15%. Eksportas greitai didėjo ir tapo vis įvairesnis. 1970–ųjų antroje pusėje kapitalo įdėjimai sudarė apie 24% nacionalinių pajamų, bet nežiūrint į eksporto augimą bei jo struktūros plėtimąsi, importas augo dar greičiau, kadangi buvo reikalingi įrengimai bei technika iš kitų šalių, o naftos kainos 1973-1974 metais išaugo keturis kartus. 1970–ųjų antroje pusėje Brazilija gavo didelį kreditą iš užsienio, kad padengtų vidaus prekybos deficitą, o taip pat galėtų užsienyje nupirkti laivų, apmokėti draudimo išlaidas bei aprūpinti užsienio investuotojus pajamomis ir galėtų sumokėti procentus už užsienyje paimtas paskolas. Dėl šių priežasčių išaugo Brazilijos užsienio skolos.
   1980–aisiais ši skola greitai augo, ypač po staigaus naftos kainų pakilimo 1979-aisiais ir procentinių palūkanų padidėjimo 1980–ųjų pradžioje. Po to, kai 1982– aisiais Meksika atsisakė išmokėti savo užsienio paskolas, tarptautiniai bankai nustojo kredituoti Lotynų Amerikos šalis, ir Brazilijai teko iškęsti ilgą derybų procedūrą su TVF ir privačiais bankais dėl paskolų atidėjimo. Po to imtasi priemonių, siekiant apriboti kapitalo įdėjimus ir sulaikyti ekonominį vystymąsi. Jei 1970-aisiais nacionalinės pajamos augo vidutiniškai 8,7% per metus, tai 1980 m. jos nukrito iki 2,9%. Ekonominio augimo sulėtėjimas ir tuo pat metu kapitalo įdėjimai 1970–aisiais, siekiant sumažinti importą sąlygojo tai, kad importo vertė sumažėjo nuo 23 mlrd. JAV dolerių 1980-aisiais iki 12,2 mlrd. 1985-aisiais ir sekančius trejus metus sudarė apie 15 mlrd. JAV dolerių per metus. Viso šito dėka 1980–ųjų viduryje užsienio prekyboje pasidarė pliusinis saldo, ir 1988–aisiais eksporto vertė buvo 19 mlrd. JAV dolerių didesnė negu importo. Šios pajamos buvo naudojamos užsienio skolų padengimui.


Atominė elektrinė


Cukranendrės


San Paulas


San Paulas

   Gamybos organizavimas. Brazilijoje nusistovėjo mišrios ekonomikos sistema, pagrįsta nacionalinių firmų, tarptautinių korporacijų bei valstybinių įmonių konkurencija ir bendradarbiavimu.
   Privačios Brazilijos įmonės ir verslininkai viešpatavo prekyboje, žemės ūkyje ir tose pramonės šakose, kur nereikėjo didelių kapitalo įdėjimų ir techninių žinių (popieriaus pramonė, baldų, gėrimų gamyba ir kt.). Tačiau norint vystyti tekstilės pramonę, reikėjo pritraukti tarptautines korporacijas. Tokios korporacijos vyravo automobilių pramonėje, vaistų gamyboje, tabako, plastmasės gaminių gamyboje, mašinų ir elektrotechninių prietaisų gamyboje. Pagrindinis užsienio investicijų šaltinis buvo JAV, po jų sekė VFR, Japonija ir Šveicarija. Naftos ir naftos produktų bei chemijos pramonę kontroliavo valstybė. Kalnakasybos pramonėje valstybinių įmonių pardavimai siekė 80%, o metalurgijos pramonėje – virš 65%. Valstybės vaidmuo išliko svarbus ir kai kuriose paslaugų sferose. Pavyzdžiui, daugiau kaip 60% komercinių bankų ir didžioji komunalinių įstaigų dalis yra federalinės vyriausybės ir valstijų valdomųjų organų rankose. Valstybė taip pat reguliuoja privačių kompanijų veiklą ir pagrindinių maisto produktų kainas, užsienio prekybą (ypač importą), o taip pat nustato buhalterinį Brazilijos valiutos kursą. Siekiant išlaikyti brazilų eksporto užsienyje konkurencingumą, šis kursas dažnai būna devalvuojamas. Mokestinės lengvatos ir oficialiai remiamos paskolos kai kuriose pramonės srityse taip pat slepia savyje valstybės kontrolės mechanizmą.
   Nacionalinis produktas. Brazilijoje 1987 m. VVP sudarė 330 mlrd. JAV dolerių, arba 2100 dolerių vienam gyventojui. Tačiau šis rodiklis stipriai svyravo, priklausomai nuo regiono. Jei pietryčiuose VVP sudarė 3760 JAV dolerių, tai mažiau išsivysčiusiame šiaurės rytų regione jis tesudarė 880 JAV dolerių. 1987 metais 25% VVP sudarė perdirbamoji pramonė, o 10% - žemės ūkis. Po 1995 – ųjų įvyko teigiami postūmiai šalies ekonomikoje. Pagal VVP apimtis (1997 m. – 806 mlrd. JAV dolerių) Brazilija pateko į labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių šalių dešimtuką. Pramonės dalis VVP padidėjo iki 40%, žemės ūkio liko tie patys 10%, o paslaugų sferos dalis išaugo iki 50%. Tais pačiais metais VVP prieaugis sudarė 4%, pramoninės gamybos augimas – 7%, žemės ūkio – 5,5%, o paslaugų sferos – 3%.

© Naudodami duomenis iš interneto svetainės brazilija.lt, nurodykite informacijos šaltinį su aktyvia nuoroda.

Ankstesnis puslapis 1 2 3 4 Kitas