Ekonomika  
 

tęsinys...

Ekonomika


   Kalnakasybos pramonė. Šioje pramonės šakoje didelį vaidmenį vaidina užsienio kapitalas, ypač JAV, Kanados, Japonijos, Prancūzijos ir kitų šalių.
   Pačios svarbiausios metalo kilmės gamtinės iškasenos – geležies ir mangano rūdos. 1995 metais išgauta apie 150 tūkst. tonų geležies rūdos, iš jų 4/5 buvo eksportuota. 90% rūdos sudaro aukštos kokybės hepatitai Itabiry (Minas Žerais valstija) ir Karažasa (Para valstija). 1995 m. išgauta apie 2 mln. tonų mangano rūdos (pagrindinai Minas Žerais, Para ir Amapa valstijose), iš jos 80% sudarė eksportas. Neseniai Brazilija pateko į stambių pasaulinių boksito gamintojų gretas. Šalies pietryčiuose ir šiaurėje kasmet išgaunama apie 10 mln. tonų boksitų.
   Vario, švino, cinko ir nikelio gavyba dominuoja vidaus rinkoje. Į pasaulinę rinką Brazilija tiekia svarbias strategines medžiagas – volframą, niobį, berilį, tantalą, cirkonį, kristalinį kvarcą ir žėrutį. Vystosi radioaktyvių mineralų, savo sudėtyje turinčių urano, gavyba (Posus-de Kaldas, Olinda, Pernambuko valstija), toris (Araša, Minas Žerais), monacitinis smėlis (Espirito Santo valstija).
   1970-ųjų pabaigoje – 1980–ųjų pradžioje įvairiose Amazonijos vietose buvo aptikta aukso. Tai iššaukė tikrąją aukso karštligę. Į tuos kraštus priplūdo apie 300 tūkst. aukso ieškotojų, o vėliau ir aukso pramonės gigantai iš Kanados, JAV ir PAR. Per 1990-1995 m.m. aukso gavyba išaugo nuo 40–ties iki 80-ties tonų per metus. Brazilijoje randami brangūs ir pusbrangiai akmenys – deimantai, topazai, safyrai, akvamarinai.
   Brazilijos naftos išteklių užtenka tik pusei reikiamų šalies poreikių patenkinimui. Naftos gavybą vykdo valstybės įmonė „Petrobras“ (virš 36 mln. tonų per metus) Rio de Žaneiro šelfe, San Francisko upės žiotyse. Neseniai Amazonijoje aptiktas giluminis Solimoins baseinas, perspektyvus savo naftos ir dujų ištekliais.
   Akmens anglies gavyba vykdoma Santa Katarinos ir Rio Grande do Sul valstijose. Dėl didelio pelenų kiekio sudėtyje ši anglis nėra aukštos kokybės. Metinė akmens anglies gavybos apimtis neviršija 5 mln. tonų.    Energetika. 1992 m. Brazilijoje energetiniame balanse hidroenergija sudarė 1/3, nafta ir gamtinės dujos – dar 1/3, etilo spiritas, gaminamas ir perdirbtų cukranendrių – 1/6, likusią dalį sudaro anglis, mediena ir biodujos. Hidroenergijos atsargos Brazilijoje didžiulės, jos panaudojimas vis auga. Tačiau naftos ir gamtinių dujų panaudojimas vis mažėja. 90% viso šalies automobilių parko važiuoja etilo spirito kuru.
   1995 m. Brazilijos elektrinių galingumas siekė 56 mln. kWt, iš jų 96% sudarė HES. Šalyje veikia 18 HES, tame tarpe stambiausias pasaulyje hidroenergetinis kompleksas Itaipu, Paranos valstijoje (12,6 mln. kWt), valdomas kartu su Paragvajumi. Antras pagal dydį hidroenergetinis kompleksas Tukuri (4 mln.kWt) pastatytas Tokantinso valstijoje. Atominės energetikos vystymasis kol kas stabdomas dėl ekologinių sumetimų bei investicijų trūkumo.
   Perdirbamoji pramonė. Perdirbamajai pramonei tenka daugiau negu ¼ šalies VVP. Svarbią vietą pramoninės gamybos struktūroje užima sunkioji ir chemijos pramonė bei naftos perdirbimas. Brazilijoje išvystyta juodoji metalurgija, kuri pilnutinai aprūpinama šalyje randama aukštos kokybės geležies rūda. Didelė dalis kokso importuojama, iki šiol naudojama medžio anglis. Pagal ketaus ir plieno išlydymą (apie 26 mln.t) Brazilija užima aštuntą vietą pasaulyje. Pagrindinės įmonės įsikūrę Rio de Žaneiro, Santa Katarinos, Minas Žerais valstijose. Visos šios įmonės yra užsienio kapitalo įmonės – pagrindinai JAV, Japonijos, Prancūzijos ir Belgijos.
   Spalvotosios metalurgijos srityje labiausiai išvystyta aliuminio gamyba, kurią kontroliuoja JAV ir Kanados kapitalo įmonės. Ši pramonė susikoncentravusi šalies pietryčiuose.
   Mašinų gamyba Brazilijoje lyderiauja pagal perdirbamosios produkcijos vertę. Jai tenka 30% visos Brazilijoje pagaminamos produkcijos. Galima išskirti automobilių gamybą (virš 1,6 mln. per metus), kurią kontroliuoja JAV, Vokietijos ir Japonijos kapitalo įmonės. Automobilių gamyba susikoncentravusi Rio de Žaneire, San Paule, Manause. Traktorių gamyba (virš 50 tūkst. per metus) taip pat yra užsienio įmonių kapitalo rankose. Tarp visų Lotynų Amerikos šalių Brazilija pirmauja staklių gamyboje.    Brazilija užima pirmaujančias pozicijas jūrinių laivų gamyboje. Visos stambiausios laivų statyklos įsikūrę Guanabaros įlankoje ir yra kontroliuojamos japonų kapitalo. San Žose dos Kampos (San Paulo valstijoje) veikia didelė aviacijos gamykla, tiekiantis keleivinius lėktuvus vietinėms ir užsienio avialinijoms.
Elektrotechninė pramonė išvystyta Kampinas (San Paulo valstija) ir Rio de Žaneire. Brazilija tiekia į pasaulinę rinką mikroschemas, puslaidininkius ir kitą produkciją.
   Šalyje vykdoma kosminė ir branduolinė programos.
   Chemijos ir naftos pramonė yra dinamiškiausios pramonės atšakos. Gaminama kaustinė soda, rūgštys, dažikliai, azotinės ir fosforinės trąšos, sintetinis pluoštas, sintetinis kaučiukas,plastmasės, sprogmenys, vaistai ir pan.
   Brazilijoje taip pat išvystyta statybinių medžiagų pramonė, visų pirma cemento (30 mln. tonų per metus, pusė iš jų Minas Žerais ir San Paulo valstijoje). Pietryčiuose vyrauja celiuliozės ir popieriaus pramonė – Paranos valstijoje.
   Maisto ir lengvojoje pramonėje vyrauja nacionalinis privatus kapitalas. Kai kurios sritys dirba daugiau eksporto atšakose – cukraus, mėsos, tabako, aliejaus pramonės. Brazilija užima pirmąją vietą pasaulyje koncentruotų ir užšaldytų apelsinų sulčių gamyboje ir eksporte ir antrąją – perdirbtos paukštienos srityje. Medvilnės pramonė sudaro 2/3 tekstilės pramonės, didžioji jos dalis išvežama iš šalies. Vystoma audinių iš dirbtinio pluošto bei trikotažo gamyba. Apie pusę tekstilinės produkcijos gaminių gaminama San Paule, apie ketvirtį – Rio de Žaneire. Išvystyta odos ir avalynės pramonė, kurios didelė dalis eksportuojama.

© Naudodami duomenis iš interneto svetainės brazilija.lt, nurodykite informacijos šaltinį su aktyvia nuoroda.

Ankstesnis puslapis 1 2 3 4 Kitas