Ekonomika  
 

tęsinys...

Ekonomika


   Žemės ūkis. Brazilijos žemės ūkyje užimta 30% ekonomiškai aktyvių šalies gyventojų (daugiau negu 30 mln. žmonių). Kai kurios žemės ūkio kultūros paklausios užsienyje, kitos auginamos tik vidaus rinkos poreikiams. Eksportinių prekių tarpe pirmauja kava (San Paulas, Minas Žerais, Parana), soja (Parana, Rio Grande do Sul, Gojas, Mato Groso do Sul), cukranendrės (Pernambukas, Alagojas), ryžiai (Maranjanas, Parana, Rio Grande do Sul,Minas Žerais), apelsinai (San Paulas). Prie svarbiausių produktų, naudojamų Brazilijoje, galima priskirti medvilnę (San Paulas, Minas Žerais, Parana, Mato Groso), pupeles (Parana, Minas Žerais, Baija), kukurūzai (Parana, Rio Grande do Sul ir Santa Katarina) ir kviečius (Rio Grande do Sul, San Paulas).
   Pagal žemės ūkio produkcijos eksporto apimtis Brazilija užima trečią vietą pasaulyje (po JAV ir Prancūzijos). Brazilija – stambiausias pasaulyje kavos tiekėjas. Brazilija išsiveržė į pirmąsias gretas cukranendrių tiekime dėl tos priežasties, kad sumažėjo kubietiško cukraus tiekimas pasaulyje ir padidėjo etanolio gamyba. Brazilija užima antrąją vietą pasaulyje sojos ir kakavos gamyboje ir trečią vietą kukurūzų gamyboje. Bananų ir apelsinų surinkime Brazilija pirmauja pasaulinėse rinkose, o ryžių gamyboje užima pirmąją vietą neazijietiškų šalių tarpe.
   Gyvulininkystėje svarbiausią vietą užima mėsos pramonė - 40% visos žemės ūkio produkcijos. 1995 m. Brazilijoje buvo 152 mln. stambių raguočių, 32 mln. kiaulių, 21 mln. avių, 9 mln. ožkų, 6 mln. arklių. Raguočių skaičiumi Brazilija lenkia bet kurią šalį, išskyrus Indiją. Mėsa, vilna, odos ir kailiai mažai eksportuojami.    Miško pramonė. Miškai užima daugiau negu 60% visos Brazilijos teritorijos. Brazilija pirmauja brangios medienos atsargų srityje. Šie resursai kol kas mažai naudojami. Svarbiausi yra kaučiukmedžiai, augantys tropiniuose Amazonijos miškuose, braziliškasis riešutmedis, karnaubinio vaško palmė, palmės babasu ir alyvmedis oitisiki šalies šiaurės rytuose, „paragvajietiška arbata“ (erba mate) pietuose. Araukarijos mediena ruošiama pietuose. Didžioji miško pramonės dalis eksportuojama.
   Žuvies pramonė. Nežiūrint į tai, kad Brazilija turi didelę kranto liniją, žuvininkystė šalyje silpnai išvystyta. Verslas vystomas mažuose laiveliuose prie Santa Katarinos, Rio Grande do Sul ir San Paulo valstijų. Produkcija realizuojama čia pat, krante. Žuvies perdirbimo pramonė taip pat silpnai išvystyta. Dešimt kompanijų perdirba apie 40% visos produkcijos. Didžioji pagautos žuvies dalis eksportuojama.
   Transportas. Geras transporto tinklo išvystymas būdingas tik pakrantės regionams – pietuose, pietryčiuose ir šiaurės rytuose. Pagrindinis vaidmuo atitenka automobilių transportui – pagrindinai keleiviniam transportui. Bendras automobilinių kelių ilgis viršija du milijonus kilometrų, iš jų tik 10% asfaltuoti. Amazonijos įsisavinime didelį vaidmenį suvaidino Transamazonės kelias, kuris dar ne visas asfaltuotas. Geležinkelių kelių ilgis tik 30,5 tūkst. km. Dauguma jų – senos statybos. Daug geležinkelių uždaroma.
   Upių, tinkamų laivybai ištisus metus, ilgis siekia 31 tūkst. km, tačiau pačios tinkamiausios laivybai upės (Amazonė, San Francisko, Parana, Paragvajus) yra toli nuo ekonominių šalies centrų.
   Vidaus reikmėms naudojami kabotažiniai pervežimai. Stambiausi uostai – Santosas, Rio Grande, Rio de Žaneiro, Recifė, Manausas. Tarp šalies miestų populiarus susisiekimas oro transportu. Stambių oro uostų Brazilijoje yra 29.    Užsienio prekyba. Užsienio prekyboje galima stebėti gatavos produkcijos, pusfabrikačių ir netradicinių pramoninių prekių padidėjimą. Kasmet auga perdirbamosios pramonės eksportas – automobiliai, lėktuvai, plienas, geležies rūda, boksitai. Tradicinių prekių, kaip kava, kakava, tropiniai vaisiai ir kitų, eksportas vis mažėja. Iš žemės ūkio produktų eksportuojama soja, miltų pramonės gaminiai, cukrus, apelsinų sultys. Vis auga staklių, mašinų, kitų pramonės įrenginių importas. Importuojami taipogi kviečiai.
   Pagrindiniai Brazilijos prekybiniai partneriai – ES šalys (27%), Lotynų Amerikos šalys (21%), JAV (20%), Azijos šalys (15%).
   Piniginė apyvarta ir bankai. Brazilijos piniginis vienetas – realas, įvestas 1994 m. liepos mėnesį. Pagreitėjus infliacijai, prieš tai buvusi valiuta – kruzeiras – 1986 m. buvo pakeistas į kruzadą 1:1000. Tolimesnis infliacijos didėjimas privertė vyriausybę 1989 m. įvesti naują kruzadą pagal tą patį kursą. 1990 m. kruzeiras buvo atstatytas kaip naujojo kruzado ekvivalentas. 1993 m. pagreitėjusi infliacija vėl tapo pinigų keitimo priežastimi – kruzeiras buvo pakeistas į kruzeirą - realą kursu 1:1000. Eilinė infliacijos banga privertė šią valiutą pakeisti realu, lygiu JAV doleriui. Įvedus naująją valiutą, už dolerį buvo duodama daugiau negu 2600 kruzeirų-realų. Vyriausybei pasisekė sumažinti infliaciją nuo 50% 1994 m. iki 4,3% 1997 metais. Tiesioginės užsieninės investicijos pasiekė 17 mlrd. JAV dolerių. Visa tai sąlygojo ekonominį Brazilijos pakilimą.
   Centrinis Brazilijos bankas leidžia pinigus, perka ir parduoda valstybines obligacijas, nustato procentinių palūkanų dydį. Įkurtas 1853 m., Brazilijos bankas yra valstybinis komercinis bankas. Jis turi daugiau negu 5 tūkst. skyrių visoje šalyje.

© Naudodami duomenis iš interneto svetainės brazilija.lt, nurodykite informacijos šaltinį su aktyvia nuoroda.

Ankstesnis puslapis 1 2 3 4