Istorija

Brazilijos istorija


   Jau 10.000 metų pr.Kristų Brazilijoje gyveno žmonės. Tai buvo paleozojaus periodo indėnai. Piaui valstijoje yra išlikę anglimi raižyti akmenys, kurie liudija apie to laikotarpio gyventojus. Daugiausia tai buvo medžiotojai, kurie, ieškodami geresnių medžioklės plotų, palaipsniui nusikraustė į šalies pietinę dalį.
2000 m.pr.Kristų Brazilijos žemėse gyveno apie 20 milijonų indėnų. Meksikoje ir Andų aukštikalnių slėniuose buvo puikiai išvystyta valstybės sistema, kuri egzistavo iki to laiko, kol į šias actekams,inkams ir majams priklausančias žemes įžengė pirmieji europiečiai. Palyginus su Europos valstybėmis bei Kinija, Brazilija yra sąlyginai jauna valstybė.
Brazilija buvo atrasta 1500 metų balandžio 22 dieną. Portugalų laivyno kapitonas Pedro Alves Kabralas (Pedro Alves Cabral), kaip ir jo pirmtakas Kolumbas, veržėsi apiplaukti pasaulį, norėdamas nusigauti iki Indijos. Ir vėl europiečiui, jūrų keliautojui, kelią pastojo tada dar nežinomas kontinentas – Pietų Amerika. Atrastąją žemę Kabralas pavadino Šventojo kryžiaus žeme (Terra de Vera Cruz arba Terra de Santa Cruz). Kitais metais Portugalijos karalius Donas Manuelis (Dom Manuel) į naująsias žemes išsiuntė visą ekspediciją. Keliautojai tyrinėjo naujojo kontinento pakrantę beveik trejus metus, sukorė 300 lygų (1800 kilometrų) ir aptiko didžiulius brangaus raudonmedžio miškus. Vietiniai gyventojai raudonmedį vadino “pau brasil” (pau – brazil. medis, brasil – raudonmedžio rūšis). Vėliau tai prigijo kaip visos šalies pavadinimas.
1502 metų sausio 1 dieną portugalų flotilija, vadovaujama kapitono Gasparo Lemušo, keliaudama Atlanto vandenynu, įplaukė į didžiulę įlanką, kurią jie per klaidą palaikė didelės upės žiotimis, ir pavadino šią vietą Rio-de-Žaneiro (“sausio mėnesio upė”). 1507 metais Martinas Valdsemiuleris pirmą kartą įtraukė „Brazilijos“ vardą į pasaulinį žemėlapį – tai buvo „Rio Brasil‘“ („Brazilijos upė“) prie Porto Seguro miesto.
1520 m. pradėtas cukranendrių auginimas.
1532 metų sausio 22 dieną vakarinėje Pietų Amerikos pakrantėje buvo įkurdinti pirmieji portugalai – kaimas pavadintas Sao Visente (Sao Vicente). Tokiu būdu būsimosios Brazilijos valstybės žemės tapo Portugalijos karalystės nuosavybe. Prasidėjo žaibiška derlingos ir turtingos savo gamtiniais ištekliais šalies kolonizacija. 1549 metų kovo 29 dieną buvo įkurta pirmoji kolonijos sostinė – Salvadoras (Salvador).
1534–1821 kolonijiniai laikai: nuo 1535 m. į Braziliją atsikraustė pirmosios vokiečių pirklių ir laivų kompanijų savininkų šeimos. 1532 m. karalius Joao III padalijo Brazilijos žemes į 15 zonų, pavadintų Kapitanijomis, ir atidavė jas dvariškiams arba kilmingiems asmenims. Sekančius 300 metų tai saugojo šalį nuo išorinės įtakos, tame tarpe ir nuo kitų europinių jėgų.
Nuo 1538 metų buvo pradėti gabenti vergai iš Afrikos, kadangi išžudžius didžiulį kiekį indėnų, pradėjo trūkti darbo jėgos cukranendrių plantacijose. 1549 - aisiais generalgubernatorius Tome de Sousa įkūrė Salvadorą da Baija – pirmąją Brazilijos sotinę.
1554 – aisiais jėzuitas Žoze de Ančieta įkūrė San Paulą. Nuo 1580 iki 1640 portugalai buvo valdomi ispanų.

© Naudodami duomenis iš interneto svetainės brazilija.lt, nurodykite informacijos šaltinį su aktyvia nuoroda.

Puslapis 1 2 3 4 5 Kitas