Florianopolis & Curitiba  
 

Manaus Recife Santos Joao Pessoa
Brasilia Porto Alegre Curitiba Belem
Olinda Petropolis Fernando de Noronha Pipa
Natal Rio de Janeiro Pantanal  
Parati Fortaleza Porto de Galinhas  
Ouro Preto Salvador Belo Horizonte  
Ubatuba Sao Paulo Sao Luis  

  Florianopolis, Santa Katarinos valstija
Florianopolis – Santa Katarinos valstijos sostinė. Tai nuostabus miestas-sala, kur gamtos stebuklai apsupti pačia šiuolaikiškiausia turizmo infrastruktūra, nenusileidžiančia moderniausiems Europos kurortams. Vasaros sezono metu, kuris Pietų pusrutulyje atitinka mūsų žiemos sezoną, čionai suvažiuoja turistai iš viso pasaulio.
   Santa Katarinos valstija, taip pat kaip ir kaimyninė Rio Grande do Sul valstija, priskiriami prie taip vadinamųjų „baltųjų“ Brazilijos valstijų. Daugumą gyventojų čia sudaro persikėlėlių iš Italijos, Vokietijos, Portugalijos palikuonys. Yra netgi ištisos lenkų ir ukrainiečių palikuonių kolonijos. Todėl gyvenimas šiose valstijose labiau primena Europos pakrantės šalis, o ne afroindėnišką egzotiką.Florianopolis
   Florianopolis panašus į Monte Karlą, Romą, Lisaboną ar kitus didelius Europos kurortus. Čia yra krantinės, nusėtos prabangiais viešbučiais, kurių pagrindinis įėjimas nukreiptas tiesiai į jūrą.
   Pasaulis apie Florianipolį sužinojo tuomet, kai teniso žaidėjas Gustavo Kiurtenas, kilęs iš šio miesto, pirmą kartą Brazilijos istorijoje tapo teniso varžybų nugalėtoju.
Padėtis: Florianopolis yra Brazilijos pietuose, jį nuo Rio de Žaneiro skiria 751 km, o nuo San Paulo – 490 km.
Geografinė padėtis: 27°35'-1"S platumos, 48°34'0"W ilgumos.
Kaip patekti: skrydis iš Rio de Žaneiro iki Florianopolio trunka apie pusantros valandos, iš San Paulo – apie 1,1 val. Automobiliu iki Rio keliausite apie 13 valandų, iki San Paulo – apie 8 valandas.
Klimatas: vandenyninis subtropinis, vidutinė metinė temperatūra + 20,5°C.
   Salos, ant kurios įsikūręs miestas, plotas yra apie 451 km2. Iš visų pusių Florianopolį supa paplūdimiai – iš viso jų 42. Saloje taip pat yra gėlo vandens ežeras – Lagoa de Konseisau, šalia kurio yra paplūdimiai ir viešbučių kompleksai.
   Miesto ekonomikoje svarbų vaidmenį vaidina turizmas ir komercija, pajamas taip pat atneša gyvulininkystė ir žvejyba.

Gyventojų skaičius: 406.564
Istorija: nuo pat užkariavimo pradžios sala pastoviai kėlė Europos tautų susidomėjimą ir norą ją valdyti. Būdama Portugalijos teritorijoje, Floripa visada kėlė ispanų, įsikūrusių Buenos Airėse ir iš ten stebinčių salą, susidomėjimą ir norą ją prisijungti prie savo valdų pietiniame pusrutulyje.
   Florianopolis buvo ir dažnas piratų bei jūros plėšikų tikslas. Siekiant nuo jų apsiginti, pradėtos statyti tvirtovės ir fortai, kurie vėliau pasitarnavo kolonistams – atvykėliams iš Azorų salų (Portugalijai priklausiusi salų grupė). Išeiviai iš šių salų XVIII a. viduryje susidūrė su badu, bedarbyste ir gyventojų pertekliumi savo šalyje, todėl patraukė į kitas žemes ieškoti geresnio gyvenimo. Floripa jiems pasirodė puiki vieta.
   Dar iki kolonizacijos salos gyventojai išsiskyrė iš kitų Brazilijos gyventojų savo daininga šneka, kuklia išvaizda ir meile spalvoms, rankdarbiams, liaudies šventėms, žvejybos būdais. Taip pat jie, skirtingai nuo kitų regionų gyventojų, maisto ruošime naudojo prieskonius, juos naudodami žuvies ir jūros gėrybių paruošimui.

Lankytinos vietos ir poilsis Florianopolyje

   Florianopolis, ar kaip jį vadina vietiniai gyventojai – Floripa, labai įdomus miestas. Pasivaikščiojimą po miestą galima pradėti iš centrinės aikštės, kuri vadinasi “Lapkričio 15-osios aikštė“. Tą dieną 1889 m. Brazilija buvo paskelbta Respublika. Čia 1662 m. portugalas Dias Veljo (Dias Velho) įkūrė kaimą Nosa Senjora du Destero (Nossa Senhora do Desterro), kurio vietoje vėliau išaugo Florianopolio miestas. Aikštė labai graži, ypač vakare, kai apšviečiami XVII-XIX a. pastatai.
   Gubernatoriaus rūmai Palasio Kruz ir Souza (Palácio Cruz e Sousa) statyti XVIIIa. Ilgą laiką šiame pastate dirbo valstijos valdžia. Nuo 1986 m. pastate įkurtas Istorijos muziejus. Rūmų interjeras labai įvairus, jame daug neoklasikos ir baroko stiliaus baldų bei interjero detalių.

   Didelis Karinis muziejus – Museu de Armas – įkurtas šiaurinėje miesto dalyje, senovinėje tvirtovėje Santanos forte. Čia pristatoma įvairių epochų ir įvairių tautų naudoti ginklai.
   Kitas muziejus – Museu da Ponte – skirtas pietinių Brazilijos regionų įsisavinimo istorijai. Tarp eksponatų galima pamatyti daug fotografijų, darytų XIX a. – XX a. pradžioje.
   Kaza das Artes (Casa de Artes) muziejuje demonstruojama privati miniatiūrinių meno kūrinių - paveikslų ir skulptūrų - kolekcija.
   Labai įdomus Žmogaus muziejus (Museu do Homem). Tai vienas iš didžiausių pasaulio archeologijos muziejų. Čia pristatoma ekspozicija, vaizduojanti žmogaus evoliuciją nuo protėvių iki dabarties. Tarp eksponatų – apie 200 Homo sapiens skeletų. Muziejuje taip pat yra numizmatikos ir zoologijos salės.
   Salos šiaurėje esančiuose paplūdimiuose daugiau žmonių, ten labiau išvystyta turistinė infrastruktūra, ir yra daugiau poilsio galimybių. Ten yra tokie paplūdimiai, kaip Kanavieiras (Canavieiras), mėgiama turistų iš Argentinos vieta, Žurere (Jurerê), kur daug turtingų brazilų turi savo „antruosius namus“, Ponta das Kanas (Ponta das Canas) ir Praja Brava (Praia Brava), kurie puikiai tinka banglenčių sportui. Yra kiti paplūdimiai – Inglezes (Ingleses), Lagoinja (Lagoinha), Kašueira (Cachoeira), Do Bon Žezus (Do Bom Jesus), Daniela (Daniela), Sambaki (Sambaqui), Kasupe (Cacupé) ir Santo Antonijo de Lisboa (Santo Antonio de Lisboa). Pastarieji trys – žavingi žvejų kaimeliai, kuriuose yra puikių restoranų, siūlančių jūros gėrybes.
   Rytinė salos dalis įžymi kaip vienas iš gražiausių Brazilijos gamtos kampelių. Čia yra nepaprasto grožio ežeras - Lagoa da Konseisao (Lagoa da Conceição), daug metų apdainuojamas Brazilijos poetų eilėse. Puikūs restoranai ir barai čia veikia ištisus metus.
   Pradedant nuo Kampešės (Campeche) paplūdimio, ir toliau pakrante – Ponta das Aranjas (Ponta das Aranhas), Mosambike (Moçambique) paplūdimiuose rasite dideles bangas ir smulkų baltą smėlį. Čia puikios sąlygos banglentininkams. Ypač populiarūs Praja de Žoakina (Praia da Joaquina) ir Praja Moli (Praia Mole) paplūdimiai, kur gamtos grožis persipina su banglentininkų pasirodymais.
   Florianopolyje ir jo apylinkėse labai daug restoranų, kuriuose siūlomi žuvies patiekalai ir jūros gėrybės.
   Pagal Policijos statistinius duomenis Florianopolis yra vienas iš saugiausių Brazilijos miestų, jame žemiausi nusikalstamumo rodikliai. Saugumas yra miesto ženklas. Pastoviai stebima, kad policijos darbuotojai budėtų ne tik miesto gatvėse, bet ir paplūdimiuose.


   Kuritiba, Paranos valstija
Kuritiba – Paranos valstijos sostinė. Kuritiba – ekologiška sostinė, kokybiško gyvenimo modelis. Miesto pavadinimas – indėniškos kilmės. Išvertus iš guarani indėnų kalbos „kur yt yba“ reiškia „pušų miškas“. Iš tiesų, Kuritibą supa tankūs miškai, kuriuose auga araukarijos – subtropinės pušys, turinčios vešlią viršūnę ir ilgas adatas. Kuritiboje labai daug medžių, tai labiausiai medžiais apsodintas Brazilijos miestas. Kuritibą supa net 26 parkai ir miškai. Tai suteikia labai dideles aktyvaus poilsio galimybes.

Padėtis: Kuritiba įsikūrusi ant plokštikalnės, maždaug vieno kilometro aukštyje virš jūros lygio. Nuo Rio de Žaneiro Kuritibą skiria 676 km. Skrydis užtruks apie pusantros valandos. Iki San Paulo – apie 339 km, skrisite maždaug valandą. Iki Foz de Iguasu krioklių skrydis trunka apie vieną valandą.
Geografinė padėtis: 25°25'0"S platumos, 49°15'0"W ilgumos
Gyventojų skaičius: 1.788.559
Užimamas plotas: 434.967 km2
Istorija: Kuritibą 1693 m. kovo 29 d. įkūrė kapitonas Mateusas Martinsonas Lemis (Matheus Martins Leme). Iš pradžių gyvenvietė vadinosi Vila Da Nossa Senjora da Luz dos Pinjais (Vila de Nossa Senhora da Luz dos Pinhais).
Pokyčiai pavadinime ir likime įvyko 1721 m., kai gyvenvietę aplankė valdininkas Rafaelis Piresas Pardinjas (Raphael Pires Pardinho). Jį sužavėjo šios žemės gamtiniai turtai, todėl jis pradėjo rūpintis gamtosauga. Kirsti mišką buvo leidžiama tik tam tikrose vietose, gyventojai privalėjo prižiūrėti, kad Beleno upėje vanduo būtų švarus. Norint pasistatyti namą, reikėjo suderinti jo vietą su vietine miesto draugija. Pastarosios naujovės dėka Kuritiboje pastatai bei gyvenamieji namai buvo statomi tvarkingai, gatvės miestelyje tiesiamos lygiai, o ir pats miestas nepriminė labirinto, kaip dauguma senųjų Brazilijos miestų. Pradžioje Kuritiba priklausė San Paulo kapitonijai. Tai buvo provinciali gyvenvietė, kuriai niekas neteikė didelės reikšmės.
   XIX a. pradžioje prasidėjo pietinių Brazilijos žemių įsisavinimas. Kuritiba pasirodė esanti strategiškai svarbioje vietoje. Šalia jos ėjo pagrindinis kelias iš San Paulo ir Minas Žerais link Brazilijos pietinės dalies. Mieste pradėjo vystytis prekyba, staigiai padidėjo gyventojų kiekis. Aplinkinių kaimų gyventojai kėlėsi į miestą. 1853 m. Paranos teritorija atsiskyrė nuo San Paulo kapitonijos, ir Kuritiba tapo svarbiausiu naujai susiformavusios apskrities miestu.
   XIX amžiuje Kuritiba pergyveno tikrą europiečių persikėlėlių bumą. 1872 m. į miestą atvyko didelė vokiečių grupė. Jų tarpe buvo patyrusių metalurgų, tai padarė didelę įtaką ekonominei miesto specializacijai. 1871 m. Kuritiboje apsigyveno ištisa lenkų kolonija, o 1872 ir 1879 m.m. – didžiulės italų kolonijos. 1885 m. Kuritiboje pasirodė didelė ukrainiečių persikėlėlių grupė – tai buvo atvykėliai iš Galicijos žemių. 1915 m. miestą užplūdo japonai, pirmaisiais XX a. dešimtmečiais – didelės persikėlėlių iš Sirijos ir Libano grupės. Kiekviena tauta, atvykdama į Braziliją, įnešė didelį indėlį į Kuritibos vystymąsi, jos ekonomiką, pritaikydami savo talentus ir papročius naujomis gyvenimo sąlygomis.
   Šiandien Kuritiba – vienas iš labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių Brazilijos miestų, tai ramus ir saugus didmiestis. Kuritiba vaidina svarbų vaidmenį ne tik Brazilijos, bet ir trijų artimiausių Merkosul šalių – Argentinos, Urugvajaus ir Paragvajaus – ekonomikoje. Čia susikerta pagrindiniai prekybos keliai, vedantys į Brazilijos ir viso Pietų Amerikos kontinento pietinę dalį.
   Kuritiba buvo pripažinta Tarptautiniu banku (Banco Mundial), kaip Brazilijos miestas, kuriame geriausia gyvenimo kokybė visoje šalyje. Kuritibos ekonomika įvairialypė. Tai žemės ūkio produkcijos perdirbimas, mašinų gamyba, elektrotechnikos gamyba (beje, čia buvo atidarytas Asus padalinys, gaminantis nešiojamuosius kompiuterius), komercija ir paslaugos.

Lankytinos vietos ir poilsis Kuritiboje

   Kuritiba yra švariausias Brazilijos miestas. Joje labai smagu ir patogu vaikščioti pėsčiomis.
   Rua das Flores gatvė – pagrindinė Kuritibos gatvė. Jos pavadinimas, išvertus iš portugalų kalbos, reiškia „gėlių gatvė“. Tai pirmoji pėsčiųjų gatvė Brazilijoje, įrengta 1972 metais.

   Tiradentes aikštė – centrinė miesto aikštė. Iš aikštės architektūrinio ansamblio išsiskiria Nosa Senjora da Luz (Nossa Senhora da Luz) katedra, pastatyta gotikiniu stiliumi. Katedra restauruota 1993 metais.
   Rua 24 horas – tai viena iš geriausių vietų pasivaikščiojimui ir apsipirkimui Kuritiboje. Pats gatvės pavadinimas „24 valandų gatvė“ kalba už save. Ši gatvė buvo suprojektuota kaip uždara erdvė. Čia stiklo ir metalo futuristinė struktūra dengia 120 metrų ilgio gatvę, kurioje daug kavinių, restoranų ir parduotuvių, dirbančių ištisą parą. Iš viso šioje gatvėje yra 42 visuomeninio maitinimo įstaigos.
   Operos teatras Arame – didžiulis teatras, atidarytas 1992 m. Tai vienas įžymiausių miesto pastatų. Teatro salė talpina 1998 žiūrovus. Į teatrą patenkama specialiu tiltu, pastatytu aukštai virš žemės.
   Panoraminis bokštas (Torre Panorâmica) – tai miesto televizijos bokštas, kurio aukštis – 109,5 m. Ši keturiasdešimties aukštų konstrukcija pastatyta 1991 metais. Nuo bokšto atsiveria puikus vaizdas į miestą ir jo apylinkes. Pirmame bokšto aukšte įrengtas senovinių telefonų muziejus.
   Arabų memorialas (Memorial árabe) pastatytas arabų kolonijos,atvykusios į šalį XX a. pradžioje, atminimui. Memorialas yra Žibran Halil Žibran (Gibran Khalil Gibran) aikštėje. Jame įrengta biblioteka, kur saugoma labai daug knygų bei įvairios informacijos apie arabų kultūrą.
   Japonų memorialas (Memorial Japonês) pastatytas pagodos stiliumi, ir įrengtas Japonijos aikštėje (Praça do Japão). Čia surinkti tradicinio japonų meno – ikebanos ir orogami – pavyzdžiai, o taip pat japonų poetų tradiciniai trieiliai – haiku.
   Ukrainiečių memorialas (Memorial Ucraniano) pastatytas Tinguji (Tingüi) aikštėje 1995 metais. Jis atkartoja pačią seniausią ukrainiečių bažnyčią Brazilijoje – Šv. Michailo bažnyčią, kuri yra Paranos valstijos gilumoje, Maleto mieste.
   Lenkų imigracijos memorialas (Memorial da Imigração Polonesa) – tai savitas muziejus po atviru dangumi. Memorialą sudaro septyni mediniai namukai, tokie, kokius statė pirmieji lenkų persikėlėliai Kuritiboje.
   Geležinkelių muziejus (Museu Ferroviário). Jis įrengtas senovinės geležinkelio stoties patalpose. Geležinkelių muziejaus pastate taip pat yra Vaistinės muziejus (Museu da Farmácia), Parfumerijos muziejus (Museu do Perfume) ir Lėlių teatras (Teatro de Bonecos).
   Botanikos sodo (Jardim Botânico) teritorijos dalis įrengta prancūziškųjų sodų stiliumi, ten taip pat yra Botanikos muziejus, natūralaus miško kampelis.
   Kuritibos Zoologijos sodas užima 530.000 m2 plotą, čia gyvena apie 80 rūšių įvairių gyvūnų iš viso pasaulio.


© Naudodami duomenis iš interneto svetainės brazilija.lt, nurodykite informacijos šaltinį su aktyvia nuoroda.

Ankstesnis puslapis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 Kitas