Santos & San Paulo  
 

Apie šalį
Ekonomika
Verslas
Emigracija
Lankytinos vietos
Visuomeninis maitinimas
Pramogos
Transportas
Apgyvendinimas
Orai
Rekomenduojame
Kontaktai
Monitoriaus užsklandos
Video
Paieška

 
 

Manaus Recife Florianopolis Joao Pessoa
Brasilia Porto Alegre Curitiba Belem
Olinda Petropolis Fernando de Noronha Pipa
Natal Rio de Janeiro Pantanal  
Parati Fortaleza Porto de Galinhas  
Ouro Preto Salvador Belo Horizonte  
Ubatuba Sao Paulo Sao Luis  

  Santosas, San Paulo valstija
Santosas – gražus uostamiestis, kurio istorija pilna įvairių svarbių įvykių. Šis miestas – viena iš mėgiamiausių San Paulo gyventojų poilsio vietų.
   Santosas išsiskiria gana neįprasta geografine padėtimi – jo gatvės supa nedidelio užutėkio, išraižyto įlankomis, krantus. Tai – Baija os Santos užutėkis (Bahia os Santos). Miestas išsidėstęs dviejose didelėse salose – Guaijo (Guaiaó) ir Guaibe (Guaibé). Santoso teritorijoje į vandenyną įteka keturios upės – Kubatao (Cubatão), Žurubatuba (Jurubatuba), Pasabusu (Passabuçu) ir Bertioga (Bertioga). Suprantama, kad dauguma Santoso kvartalų atrodo kaip mažoji Venecija.Santos
   Tiesiai šalia Santoso paplūdimių išdygo daugiaaukščių namų kvartalai. Nežiūrint į tai, gana dažnai šalia dangoraižio galima pamatyti puikiai atrestauruotą XVII a. bažnyčią ar senovinę vilą. Žalias, šiuolaikiškas, patogus poilsiui ir gyvenimui Santosas – patraukli turistams vieta. 1995 m. Santosas pripažintas turistų lankomiausiu miestu tarp San Paulo valstijos pakrantės kurortų. Mieste yra keletas 5* prabangių viešbučių ir galybė kuklesnių viešbučių bei pousadų.
Padėtis: nuo Rio de Žaneiro Santosą skiria 341 km, nuo San Paulo – 54 km.
Geografinė padėtis: 23°57'0"S platumos, 46°20'-1"W ilgumos
Kaip patekti: automobiliu iš San Paulo važiuosite apie dvi valandas, iš Rio de Žaneiro – apie šešias valandas.
Istorija: indėnų gentys būsimojo miesto teritorijoje pasirodė keletu amžių anksčiau, negu čia atplaukė portugalai. 1501 m. plaukdamas aplink pasaulį, Baija os Santos įlanką ir Guiajo salą atrado keliautojas iš Florencijos Amerigo Vespučis. Jis salą pavadino San Vinsento vardu, tačiau šis vardas neprigijo, ir sala toliau buvo vadinama indėnišku vardu.
   Nuo pat atradimo šis ypatingai gražus, derlingas ir turtingas kraštas traukė europiečius persikėlėlius. Indėnai juos sutiko draugiškai. Vienas iš keliautojų – Mestre Kosme (Mestre Cosme) vedė vado dukterį Pikerobi (Piquerobi) ir liko gyventi indėnų gentyje. Kai 1531 m. įlankoje pasirodė kapitonas Martinas Afonso de Souza (Martim Afonso de Souza), lydimas laivų eskadros ir ketindamas čia įkurti portugalų karinę bazę apsigynimui nuo prancūzų ir anglų piratų, Mestre Kosme padėjo jam sudaryti sąjungą su indėnais.
   Kapitonas Martinas Afonso de Souza tapo šio krašto gubernatoriumi. Jis įkūrė Vila de san Vinsento gyvenvietę (Vila de São Vicente), kuri vėliau tapo Santoso miestu.
   Šiandien Santosas – klestintis miestas. Uostas, įkurtas mieste – didžiausias uostas visame Pietų pusrutulyje. Per Santoso uostą praeina 25,9% visų prekių, kurias eksportuoja Brazilija. Į uostą atplaukia laivai iš viso pasaulio. Bendras uosto plotas – 7765 km2
Užimamas plotas: 271 km2
Gyventojų skaičius: 418.375

Lankytinos vietos ir poilsis Santose

   Santose yra Jūrų muziejus (Museu do mar), Kavos muziejus (Museu do Café), Žvejybos muziejus (Museu de Pesca), Bažnytinio meno muziejus (Museu da Arte Sacred), keletas senovinių bažnyčių, Katedra – ypatingai gražus neogotikinio stiliaus pastatas, Santo Amaro tvirtovė (Fortaleza Santo-Amaro) ir milžiniškas miesto akvariumas (Aquario municipal), tikras vandenyno žuvų zoologijos sodas.
   Viena iš miesto įžymybių – 1865 m. pastatas, kurio fasadas dengtas raižiniais, nudažytais mėlyna ir auksine spalvomis. Santosas gali pasigirti prabangiu botanikos sodu, įkurtu 1925 metais. Su juo lenktyniauja zoobotaninis sodas gražiu pavadinimu – Orkidario (Orquidario), kur auga džiunglių augalai ir dekoratyvinės gėlės bei gyvena retų rūšių gyvūnai.
   Santosą supa septyni kilometrai lygių paplūdimių, kuriuose žvilga auksaspalvis smėlis. Čia, kaip ir Rio de Žaneire, paplūdimiai yra kaimynystėje su gyvenamaisiais kvartalais.
   Santosas – sportinis miestas. Beje, jis tapo naujos paplūdimio sporto rūšies – tamboreu (tamboréu) tėvyne. Tai savotiškas badmintono ir tinklinio hibridas. Žaidimo dalyviai, apsiginklavę medinėmis „lėkštelėmis“, mėto vieni kitiems per tinklą kamuolį. Paprastai žaidžiama keturiese – du prieš du. Tamboreu sukūrė 1937 metais du italų persikėlėliai, broliai Donateli. Šie brazilų liaudies muzikos mylėtojai atsitiktinai užėjo į paplūdimį, nešini dviem būgnais ir kamuoliu. Būgnų pagalba jie pradėjo vienas kitam mėtyti kamuolį per ištemptą tinklą. Žaidimas patiko, jie netrukus rado pasekėjų. Nuo 1954 m. Santose vyksta San Paulo valstijos tamboreu čempionatai.

   Turistams Santose organizuojama gausybė ekskursijų valtimis, kateriais ir jachtomis po vandenyną – nuo Baija os Santos įlankos iki daugybės netoliese esančių salų. Smaragdiniai miškai, paplūdimiai, vaizdingos įlankėlės ir užutėkiai mieste ir jo apylinkėse sudaro sąlygas sugalvoti įvairiausių turistinių maršrutų. Žvejybos mėgėjai plaukia į Lagoa da Saudade ežerą (Lagoa da Saudade), kuris yra miesto pakraštyje. Vaizdingos ežero pakrantės puikiai tinka barbekiu ruošimui. Iš Santoso uosto kruiziniai laineriai plaukia į visas pasaulio šalis.


  San Paulas, San Paulo valstija
San Paulas – didžiausias Brazilijos miestas, ir vienas iš labiausiai apgyvendintų miestų pasaulyje. Tai – San Paulo valstijos sostinė. Trys, keturios, šešios, kartais net aštuonios eismo juostos į vieną pusę veda link miesto centro arba link gyvenamųjų kvartalų. Atrodytų, niekada nenutrūkstančios automobilių eilės neišvengiamai sudaro pirmąjį beprotiško judėjimo miesto įspūdį. „Periferija“ – taip San Paulo gyventojai vadina dvidešimties kilometrų pločio diržą, juosiantį miestą. Šį diržą sudaro industrijos kompleksai, darbininkų kvartalai ir lūšnos, pastatytos iš netinkuotų keraminių blokelių, skardos ir kartono, vadinamos „favelomis“.

„Lotynų Amerikos Čikagoje“, kaip jį dažnai vadina, pristatyta daugiaaukščių iš stiklo ir plieno, daug gamyklų, biurų, senovinių gyvenamųjų kvartalų. Čia didžiulis rasių ir tautybių, papročių bei religijų susimaišymas.
   San Paule per metus įvyksta apie devyniasdešimt tūkstančių įvairių parodų, pristatymų, mugių - kas šešios minutės mieste vyksta koks nors renginys. Septyniasdešimt penki procentai visų parodų, vykstančių Brazilijoje, vyksta San Paule, į jas atvyksta apie keturis milijonus lankytojų.
Padėtis: San Paulą nuo Rio de Žaneiro skiria 357 km, o nuo Salvadoro – 1447 km. Iki vandenyno – 70 km (tiesiąja).
San Paulo padėtis yra labai dėkinga – jis išsidėstęs ant 800 m aukščio plokštikalnės, tarp atlantinių miškų, vadinamų „Serra do Mar“, rytuose ir „Serra do Mantiqueira“ kalnų iškyšulio vakaruose. Iki Santoso, svarbiausio Brazilijos uosto, nėra nė 100 kilometrų, o Guaruža (Guarujá), pamėgtas paulistų kurortas, irgi nėra toli.
Geografinė padėtis: 23°32'-1"S platumos, 46°37'0"W ilgumos.
Kaip patekti: į San Paulą skrenda lėktuvai iš daugelio Europos miestų. Skrydis trunka apie 11 valandų. Skrydis tarp San Paulo ir Rio de Žaneiro trunka apie 40 minučių, automobiliu keliausite apie šešias valandas.
Klimatas: vidutinė metinė temperatūra +18.3°C
Istorija: miestas įkurtas 1554 m., kai nedidelė žmonių grupė įsikūrė Piratiningoje (Piratininga). Iš čia bandeirantai (vidinių šalies regionų užkariautojai) keliaudavo „naikinti“ Paragvajaus jėzuitų.
   Daugelį metų miestas nesivystė. 1890 m. čia gyveno tik 35.000 gyventojų. 1920 metų žemėlapiuose 20 km nuo San Paulo esančios teritorijos buvo pažymėtos kaip „neištyrinėta žemė, apgyventa indėnų“.
   San Paulo vystymasis prasidėjo vėliau, kai Rio de Žaneiro apylinkėse nualintos žemės pradėjo nebeduoti derlių. San Paulo regionas išsiskyrė ypatinga raudona feralitine dirva, kuri duodavo ypač didelį kavos ir medvilnės derlių. Dėl to šiose apylinkėse pradėjo steigtis plantacijos. Migracijos bangos sekė viena po kitos. Į San Paulą atsikraustė apie milijoną italų, milijoną ispanų ir gausybė išeivių iš Vokietijos, Armėnijos ir Japonijos. Mieste galima rasti japonų kvartalą Liberdade, italų – Bela Vista, arabų – Bon Retiro, lietuvių - Vila Zelina. Kai kurie emigrantai plantacijose pakeitė po 1888 m. išlaisvintus vergus.


   1932 m. Rio de Žaneiras užleido pirmumo teisę San Paului. Miestas tapo ekonomine Brazilijos širdimi, jis atneša 40% visų šalies pajamų.
   Šiandien San Paulas – didžiulis megapolis. Keletas senų dangoraižių primena Al Kaponės laikų Čikagą. San Paulas vadinamas neoficialia Brazilijos sostine, kadangi čia sukoncentruota 34.000 įmonių, daugiau kaip 2.000 bankų skyrių, daugiau negu 240.000 parduotuvių.
Užimamas plotas: 1525 km2
Gyventojų skaičius: 11.016.703

Lankytinos vietos ir poilsis San Paule

   Ryškiai išreikštas miesto dalykinis veidas toli gražu nereiškia, kad turistui čia nėra ką veikti. Net atvažiavę verslo reikalais, turite paskirti nors keletą dienų apžiūrėti miestą. San Paulas jus tikrai nustebins. Čia yra 280 kinoteatrų, 150 teatrų ir vaidinimo salių, 88 muziejai ir kultūros centrai. San Paulas garsėja kaip kulinarijos sostinė - čia priskaičiuojama iki 15 tūkstančių barų, 12 500 restoranų, siūlančių įvairių virtuvių patiekalus. Per minutę San Paule pagaminama 7200 bandelių, 720 picų ir 278 sušiai. Ne veltui sakoma, kad San Paulas - gurmanų rojus. Miestas nudžiugins mėgėjus apsipirkti - San Paule priskaičiuojama iki 270 tūkstančių parduotuvių ir šešiasdešimt didelių prekybos centrų.
   Žinoma, senovinės architektūros mėgėjai nusivils - San Paule nėra senamiesčio, siaurų gatvelių, mažų jaukių parduotuvėlių ir kavinių. Čia viskas yra grandioziška.
   Pažintį su San Paulu geriausia pradėti metro stotyje Luz - būtent į šią stotį prieš kelis šimtmečius atvyko pirmieji emigrantai iš Europos. Pradžioje tai buvo geležinkelio stotis, kurią projektavo is statė anglų bendrovė. Kai Brazilijoje prasidėjo "kavos karštinė", San Paulo valstija išgarsėjo, kaip didžiausia kavos augintoja visoje šalyje, kadangi čia itin palankios sąlygos auginti kavą. Pagrindinis uostas - Santosas - įsikūręs už šimto kilometrų nuo San Paulo, todėl iškilo būtinybė transportuoti kavą iš regiono iki uosto. Tada ir buvo nuspręsta pastatyti geležinkelio stotį. Kadangi tuo metu Anglija kontroliavo visą Brazilijos eksportą, anglų bendrovei buvo pavesta projektuoti ir statyti stotį. Dar ir dabar Luz stotyje ryškūs angliškosios architektūros bruožai - daug arkų, metalo raižinių, įvairių dekoratyvių detalių.
   Prie pat stoties Luz įsikūręs portugalų kalbos muziejus. Tai labai modernus pastatas, jame yra trys didelės salės - po vieną kiekviename muziejaus aukšte. Salėse kabo plakatai su įvairiais posakiais, apačioje paaiškinama, kaip taisyklingai reikia tarti ir rašyti vieną ar kitą žodį. Muziejaus stenduose vaizduojamas visų pasaulio kalbų vystymasis, jų raida. Šeštadieniais į Portugalų kalbos muziejų įėjimas nemokamas.


   Kitoje gatvės pusėje matosi įdomus raudonų plytų pastatas. Tai - Pinakoteka (vieta, kur saugomi meno kūriniai). Kažkada tai buvo senas apleistas ir apgriuvęs namas, bet žymūs San Paulo visuomenės veikėjai nusprendė šį pastatą atgaivinti ir padovanoti jį miestui. Tad šiandien Pinakoteka stebina savo įdomiais architetūriniais sprendimais, o joje sukaupta kolekcija nudžiugins ne vieną melomaną. Pinakotekoje yra originalių O. Rodeno skulptūrų, žinomų Europos tapytojų darbų. Viena salė skirta brazilų skulptoriams - pristatomi visi žymiausi Brazilijos menininkų darbai. Šeštadieniais įėjimas nemokamas.
   Prie Pinakotekos yra labai gražus parkas, jame galima pasivaikščioti ir pasigrožėti senais medžiais, fontanėliais ir pasidžiaugti ramybe.
    Kultūrinė San Paulo širdis - Avenida Paulista gatvė. Čia įsikūręs Menų muziejus MASP – jame chronologine tvarka pristatoma visa meno istorija (iš viso muziejuje yra 5500 meno kūrinių). Galima net paliesti II a.pr.m.e. romėno statulą. Muziejuje iškabinti Boschos, Rembranto, Modiljanio, Van Gogo, Tuluz-Lotreko, Pikaso, Leže ir kitų darbai. Prie Meno muziejaus dažnai vyksta įvairūs renginiai po atviru dangumi - koncertai, minėjimai ir kt. Avenida Paulista gatvėje yra išlikęs bene vienintelis pastatas iš "senųjų laikų" - Casa das Rosas (Rožių namai). Kadaise šis namas priklausė seniesiems San Paulo aristokratams, bet  vėliau, pasikeitus gyvenimo sąlygoms, buvę šeimininkai nutarė jį parduoti. Kadangi už norimą kainą neatsirado norinčiųjų įsigyti, namą nupirko San Paulo valdžia. Šiuo metu namas paskelbtas istoriniu miesto paveldu, jame įrengtas žymaus Brazilijos dailininko memorialinis muziejus. Aplink namą prisodinta daug rožių - todėl jis ir pavadintas "Rožių namais". Avenida Paulistoje yra viena iš gražiausių miesto ligoninių - Santa Katarinos ligoninė. Visas pastato fasadas išpuoštas varinėmis plokštėmis su sentencijomis apie sveikatą. Avenida Paulista - tai miesto dvasią atspindinti gatvė. Užstatyta daug metų čia statomais dangoraižiais, ši gatvė yra visos Pietų Amerikos finansinis centras. Atrodytų, šiai gatvei stinga medžių ir žalumos, tačiau didingi stiklo ir betono statiniai žavi savaip. Šios gatvės biuruose kvadratinis metras kainuoja iki 15.000 eurų, ir daugumos šių pastatų savininkai yra kavos baronai. Be abejo, iki tokio turtingumo jie nuėjo ilgą kelią.
   Kadaise atvykę į San Paulą emigrantai kūrėsi atskiruose miesto kvartaluose. Japonų kvartalas - Liberdade. Jame yra seniausias miesto pastatas - katedra Se. Būtent iš šios vietos, kur stovi katedra,  prasidėjo miesto vystymasis. Jėzuitai, kuriems vadovavo tėvas Ančieta, atvykę į Braziliją 1554 metais, nusprendė pastatyti naujai atrastoje vietoje bažnyčią, kuri įamžintų Dievo vardą. Šiandien katedra stebina savo dydžiu ir puikiai išsilaikiusiu interjeru. Jei pasiseks ir būsite prie katedros mušant dvyliktą, išgirsite skambant didžiulių 65 varpų melodiją. Prie katedros yra didelė aikštė, kur stovi paminklas tėvui Ančietai. Liberdade kvartale įrengti japoniško stiliaus gatvės žibintai, daug mažų parduotuvėlių ir, žinoma, japoniškų restoranų. Yra net japoniškų prekių parduotuvė, kur galima rasti maisto produktų ir namų apyvokos daiktų, importuotų iš Japonijos.

  Tarsi vartai į italų kvartalą - Bešiga - yra aukščiausias San Paulo pastatas - Edificio Italia. Šis pastatas pastatytas 1965 metais, jo aukštis - 168 metrai (46 aukštai). Dar ir dabar pastatas stebina savo didingumu - jame yra devyniolika liftų,  vienu metu pastate gali būti apie 25 000 žmonių. Bešiga (Bexiga) kvartale smagu pasivaikščioti – tai kolonizacijos laikų itališkas kvartalas, kuris vėliau tapo miesto parku ir kultūriniu centru. Čia daug teatrų, knygynų, o taip pat puikių itališkų restoranų.
   San Paule yra ir lietuvių kvartalas - Vila Zelina. Šiandien tai jau yra miesto pakraštys, tai - darbininkų ir smulkių prekiautojų gyvenamoji vieta. Lietuvos vardu pavadinta centrinė kvartalo aikštė, netoliese yra Sao Žoze bažnyčia, kurią statė Brazilijos lietuvių bendruomenė. Ilgą laiką bažnyčioje darbavosi kunigas Benediktas Sugintas, puoselėjęs lietuvybę. Šiuo metu bažnyčioje mažai kas primena Lietuvą - gal tik medinis koplytstulpis, rymantis kieme...
   San Paule galima aplankyti „Pakaembu“ stadioną, kur dažnai žaidė futbolo "karalius“ Pele. Faria Lima gatvėje yra kavinė, kurią įkūrė didysis Pele - "Arena Pele". Kavinės interjeras iš karto nuteikia sportiškai - futbolo kamuolio formos baro kėdės, ant sienos kabantys Pele marškinėliai.
   Floros ir faunos mėgėjų laukia didžiulis zoologijos sodas, botanikos parkas, reptilijų karalystė – gyvačių draustinis „Butantana“. Taip pat įdomu aplankyti Impiranjos muziejų, kurį įkūrė imperatorius Pedro I-asis. Jei pavargote, galite pasivaikščioti Ibirapueira parke, kuris užima 1200 m2 plotą. Atsikvėpti nuo betoninių pastatų galima žalesniuose rajonuose, apsodintuose medžiais – Alameda Santos arba Morumbi.  San Paule yra virš tūkstančio restoranų, kurie jums pasiūlys brazilietišką, arabišką, itališką, prancūzišką, vokišką, japonišką, vengrišką ar graikišką maistą. Naktinis gyvenimas – paulistų (San Paulo gyventojų) – aistra. Nuo vidurnakčio čia prasideda vaikščiojimas po barus, restoranus, diskotekas, kabaretus, teatrus...
   Prabangiausias apsipirkimo, pramogų ir pasivaikščiojimų kvartalas – Žardins (Jardins). Čia renkasi San Paulo milijonieriai, kurie skaičiuojami šimtais tūkstančių. Stipriai išvystytas aukštesnysis visuomenės sluoksnis leidžia egzistuoti prabangioms parduotuvėms, restoranams ir pasilinksminimo įstaigoms. 

   San Paulas nėra labai gražus miestas, kadangi bėgant laikui, jo kvartalai keitėsi kartu su pokyčiais visuomenėje. Su metais jis prarado savo istoriškumą, kadangi senovinės vilos ir pasiturinčių miestelėnų namai užleido vietą betoniniams daugiaaukščiams, tuneliams ir tiltams. Miesto parkuose buvo iškirsti medžiai, o toje vietoje statomi prekybos centrai. Kiekvienas, apsilankęs San Paule, tikisi skaniai pavalgyti, kadangi šis miestas garsėja savo kulinarija. Šioje srityje jis lyginamas su Niujorku, Tokijumi ir Paryžiumi.

   Mitai ir tiesa apie San Paulą

   Daugelis žmonių, prisiklausę įvairių mitų apie San Paulą, randa dešimtis priežasčių nevažiuoti aplankyti šio metropolio. Be abejo, mieste yra problemų, tačiau tai tikrai nėra taip pavojinga ir komplikuota, kaip daugelis galvoja. Štai keli mitai apie San Paulą:
- San Paulas - labai užterštas miestas. Kaip ir kiekviename  metropolyje, oro užterštumo rodikliams iki idealių tikrai toli. Tačiau niekas neatsisako vykti į Niujorką, Kairą ar Santjagą , kurie garsėja kaip labiausiai užteršti pasaulio miestai, dėl oro užterštumo. Be to, San Paule yra daug parkų, žaliųjų oazių ir gatvių, apsodintų medžiais.
- San Paulas tinka tik verslui. Nė viename kitame Brazilijos mieste nėra tiek kavinių, restoranų, teatrų ir koncertų salių, kaip San Paule. Visos kino naujovės San Paulą pasiekia pirmiausiai. Ir, žinoma, portugališkai.
- San Paule labai didelis judėjimas. Taip, tai tiesa, tačiau San Paule yra didžiausias metro tinklas visoje Brazilijoje, kasdien San Paulo metro perveža apie 5 mln. žmonių. San Paulo metro - vienas iš saugiausių ir švariausių pasaulyje.
- San Paule pavojinga. Nusikalstamumo rodikliai didesni periferijoje. Miesto centre, pavyzdžiui, Konsolasao gatvėje (Rua da Consolação) šimtui tūkstančių gyventojų tenka 1.96 nužudymo. Šis rodiklis - pasaulyje antras, po Paryžiaus.
- San Paulas - labai didelis miestas. Kiekvieno vizito metu galite apsistoti vis kitame miesto rajone, netoli nuo metro ar autobuso stotelės. Taip geriau pažinsite miestą.
- San Paulo gyventojai - paulistai - labai šalti. Melas. Tik užkalbinę kokį praeivį gatvėje, klausdami informacijos, ar padavėją kavinėje, ar nepažįstamąjį bare, iš karto suprasite, jog paulistai - malonūs ir draugiški žmonės. Jie noriai viską pasakoja, aiškina, visada šypsosi, juokauja, pakviečia kartu išgerti kavos.
- San Paulas - "amžinai dulkiančio lietaus žemė". Tai buvo tiesa 50 - aisiais praėjusio šimtmečio metais. Tačiau nuo to laiko vidutinė temperatūra San Paule pakilo 1.3 laipsnio. Nebeliko dulkiančio lietaus, dabar tik vasarą miestą užgriūva  liūtys.


© Naudodami duomenis iš interneto svetainės brazilija.lt, nurodykite informacijos šaltinį su aktyvia nuoroda.

Ankstesnis puslapis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 Kitas