Lankytina

   Brazilija – egzotiškos gamtos, neaprėpiamų paplūdimių (beveik aštuoni tūkstančiai kilometrų smėlėtos pakrantės), gyvenimo džiaugsmu trykštančių žmonių, senovinių indėniškų tradicijų ir koloritinės kolonijinės architektūros šalis. Taip pat Brazilija – labiausiai išsivysčiusi kontinento šalis.
   Čia yra visos sąlygos pačiam įvairiausiam poilsiui. Labiausiai turistų dėmesį traukia triukšmingas ir visada šokantis Rio de Žaneiras su savo žymiuoju karnavalu ir paplūdimiais, kur poilsiauja pasaulinės įžymybės, šiaurės rytinės dalies miestai, pelnę pasaulinį pripažinimą, įžymioji Amazonijos selva ir pietų pampasai, Iguasu kriokliai ir kalnuotieji šalies rajonai.
   Rio de Žaneiras (miesto pavadinimas reiškia „sausio upė“) – buvusioji Brazilijos sostinė ir labiausiai turistų lankomas miestas. Triukšmingas, kosmopolitinis ir visada kunkuliuojantis Rio stulbina ultramodernios architektūros ir kaitinančios vaizduotę „favelų“ egzotikos deriniu, elitinių paplūdimių ir viešbučių prabanga, ypatingu vietinių gyventojų temperamentu, žalumos gausa miesto gatvėse ir daugybe egzotiškų gėlių, augančių visame mieste.
   Miesto vizitinė kortelė – milžiniška Kristaus Gelbėtojo statula (atstumas tarp ištiestų rankų – 30 m), pripažinta vienu iš nūdienos pasaulio stebuklų, stovinti ant Korkovado kalno (tai nacionalinio parko Tižuka, užimančio daugiau negu 3000 ha plotą, dalis) ir tarsi saugojanti miestą.
   Guanabaros įlankos prieigose kyšo dar vienas miesto simbolis – Pau de Asukar („cukrinė galva“, 395 m) uola, su vedančiu į jos viršūnę keliu.
   Rio senamiestis pilnas spalvingų kolonijinio stiliaus pastatų – muitinė, dokai, arsenalas, birža, Largo de Botikario aikštė, Nacionalinė dailės akademija, miesto rotušė, didingos Santa Tereza kvartalo gatvės, Arses de Lapa akvedukas (1732 m.), imperatoriaus Žuano VI (XVIII a.) rūmai – muziejus, imperatoriaus rūmai „lapkričio XV“ aikštėje ( dabar čia įsikūręs kultūros centras), Tiradentes rūmai (šiuo metu čia veikia Rio de Žaneiro Įstatymų taryba) ir kiti vaizdingi statiniai.
   Tikrą šlovę miestui atnešė jo žymieji paplūdimiai – Kopakabana, Ipanema ir Leblonas, kurių kiekvienas yra tarsi atskiras kurortinis ir visuomeninis centras. Mažiau žinomi paplūdimiai – Botafogu, Leme, Arpoadoras, Vidigalas, Pepino San Konrado, Bara de Tižuka, Rekreu dos Bandeirantes, Grumari ir kt. Bendras Rio paplūdimių ilgis – daugiau negu 90 km.    Amazonija – paslaptingas regionas, sudarantis trečdalį viso Brazilijos teritorijos. Amazonija vadinama „planetos plaučiais“, kadangi beveik 50% viso mūsų planetos deguonies pasigamina tropiniuose lietinguose Amazonijos miškuose.
   Amazonijos džiunglės užima 6 mln.kv.km devyniose šalyse, 60% miškų masyvų tenka Brazilijai. Pagal biologinę įvairovę tai viena iš turtingiausių pasaulio vietų.
   Šio regiono širdyje teka Amazonė, užimanti pirmą vietą pasaulyje pagal ilgį ir vandeningumą. Ši upė turi apie 1000 intakų, ir ja teka apie 20% viso pasaulio prėsko vandens. Amazonėje gyvena apie 2000 rūšių įvairių rūšių žuvų, daugiau negu visose Europos upėse kartu paėmus, nekalbant apie reptilijas – tokias, kaip kaimanai, gigantiškos anakondos ir žinduoliai lamantinai (jūros karvės) bei rožiniai delfinai. Tik čia galima pamatyti milžinišką leliją, kurios lapų diametras siekia metrą aštuoniasdešimt centimetrų. Čia auga flora, kurios tik 30% yra ištyrinėję mokslininkai, 25% visų farmacinių pasaulio preparatų išgaunama iš Amazonijos miškuose augančių augalų.
   Amazonijoje gyvena 1800 rūšių paukščių (7,5 karto daugiau, negu Europoje), 250 rūšių žinduolių ir 1500 rūšių žuvų, iš kurių didžioji dalis dar neklasifikuota.
   Šiame regione gyvena apie du šimtus indėnų genčių, kurių dauguma metų metais nekontaktuoja su „civilizacija“.
   Amazonijos miškuose yra Piko de Neblina kalnas – pati aukščiausia Brazilijos viršukalnė (3014 m).
   Amazonas valstijos sostinė Manausas - miestas, kurio 80% visų gyventojų sudaro indėnai. Manause yra įdomus indėnų muziejus, kolosaliniai Palasio Negro rūmai, San Sebastiano bažnyčia, Žmogaus muziejus, Numizmatikos muziejus, Amazonas operos teatras (1896 m.), daug turgelių, o taip pat gausybė nuostabių namų, išpuoštų žydrąja keramika „azuležuš“.
   12 km nuo Manauso galima stebėti unikalų gamtos reiškinį – upių Solimoes ir Rio Negro susiliejimą. Iš tikrųjų šios upės visiškai nesusilieja, o taip ir teka daug kilometrų šalia viena kitos, spindėdamos saulėje įvairiomis spalvomis.    Iguasu kriokliai („iguasu“ - guarani indėnų kalboje reiškia „didelis vanduo“) – tikras pasaulio stebuklas.
   Kriokliai yra ten, kur susitinka dvi upės – Parana ir Iguasu, prie sienos tarp Brazilijos, Argentinos ir Paragvajaus. Jie stulbina iš 72 m aukščio krentančiomis vandens kaskadomis (1800 kub.m/s, srovės plotis – iki 3 km). Krioklio keliamą triukšmą galima girdėti už daugelio kilometrų, o purslai sukuria milžiniško dydžio vaivorykštes. Iguasu yra daugiau negu 300 krioklių. Pats didingiausias – Šėtono gerklė (Garganta do Diabo) - kunkuliuojanti bedugnė, kurios plotis 150 metrų, o aukštis – 80 metrų). Dalį grėsmingų krioklių savo reikmėms jau pritaikė vandens sporto mėgėjai. Pripučiamose guminėse valtyse, lydint patyrusiam gidui, galima pralėkti Parana ir Iguasu upėmis, kirsti krioklio kaskadas ir pažvelgti į pasaulį pro srovenantį krioklio krištolą.
   Iguasu kriokliai yra nepaprastai vaizdingoje vietoje, juos supa tropiniai miškai, pilni faunos ir floros.
    Netoliese įsikūręs Iguasu Nacionalinis parkas, užimantis 17 tūkst. ha plotą, paukščių parkas, kur natūraliomis sąlygomis gyvena daugiau negu 150 rūšių egzotinių sparnuočių, ir turizmo centras.
   Už dešimties kilometrų nuo krioklių plyti Foz de Iguasu miestas, kuriame yra daug viešbučių ir pousadų, pramogų centrų ir suvenyrinių parduotuvėlių.
   Valstybės sostinė ir savarankiška Federalinė apskritis – Brazilija – yra vienas iš neįprasčiausių kontinento miestų. Įsikūręs 1172 m virš jūros lygio aukštyje, miestas buvo pastatytas “lygioje vietoje” per ketverius metus. Architektai Lusio Kosta ir Oskaras Nymajeris suprojektavo miestą, turintį paukščio kūno formą. Jo “kūne” išsidėstę administracinių ir visuomeninių pastatų rajonai, “sparnuose” – gyvenamieji rajonai, o “galvoje” – Trijų valdžių aikštė, aplink kurią išsidėstė rezidencija. Nuo aikštės dviem eilėm tęsiasi originalios architektūros ministerijų pastatai, o už jų – piramidinė Katedra ir Nacionalinis teatras, kurio architektūrą sunku priskirti kokiam nors stiliui. Nacionalinės tarybos pastatas Brazilijoje atitinka egiptiečių faraono Ramzio II šventyklos formą.
   Ekoparkas Lensois Maranenses - viena iš įdomiausių Brazilijos ir viso pasaulio vietų. Tai neįsivaizduojama sniego baltumo dykuma, kurioje kyšo 40 metrų aukščio kopos, ir plyti veidrodiniai ežerai, kuriuose atsispindi ryškiai mėlynas Brazilijos dangus. Šioje vietoje yra pats švariausias oras visoje planetoje. Smėlis ir vandens lagūnos, veikiami stipraus vėjo, kas minutę keičia savo formą, todėl kiekviena akimirka čia – nepakartojama, kiekvienas peizažas – unikalus ir trumpalaikis. Jei stebėsime parką iš malūnsparnio , apims jausmas, jog po mumis – didžiulė balta antklodė, kuri juda vėjo kryptimi.

© Naudodami duomenis iš interneto svetainės brazilija.lt, nurodykite informacijos šaltinį su aktyvia nuoroda.

Puslapis 1 2 Kitas