Apie šalį - Šventės  
 

Šventės

tęsinys...

Valstybinės šventės


- Sausio 1 ir 6.
- Vasario 24,25,26.
- Balandžio 10,11,12,21.
- Gegužės 1,21.
- Birželio 11.
- Rugpjūčio 15.
- Rugsėjo 7.
- Spalio 12.
- Lapkričio 1,2,15.
- Gruodžio 8,25,31.
Detalesnį švenčių sąrašą rasite čia:

Visos šventės


Sausio 1-oji – Naujieji metai / Visuotinės sandraugos diena.
Sausio 20-oji – Šv.Sebastiano diena – Rio de Žaneiro įkūrimo diena.
Sausio 25-oji – San Paulo įkūrimo diena.
Vasario 2-oji - Jūros keliautojų Dievo Motinos, Porto Alegre globėjos, diena.
Vasario mėn. pradžia – Karnavalas.
Antroji vasario mėn. pusė – šventės Manause.
Kovo ar balandžio mėn. – Velykos.
Kovo 19 – Šv. Jurgio, Fortalezos globėjo, diena .
Kovo 23-oji – Florianopolio įkūrimo diena.
Vasario ar kovo mėn. – Formulė-1 lenktynių etapas San Paule.
Balandžio 16-21 d.d. – Nepriklausomybės šventė Ouro Preto .
Balandžio 20-oji – indėno diena Recifėje.
Balandžio 21-oji – Tiradentes.
Balandžio mėn. – Šventasis šeštadienis.
Gegužės 1-oji – Darbo diena.
Birželio 3-ioji – Kristaus kūno šventė.
Birželio 10-25 d.d. – folkloro festivaliai Beleme, Manause ir San Luise.
Birželio 15-oji – Tiradentes.
Birželio 24-oji – Šv. Jono diena.
Birželio pabaigoje – maratonas Rio de Žaneire.
Birželio 29-oji – Šv. Petro šventė Maceo mieste.
Birželio 28-30 d.d. – karnavalas Amazonijoje.
Liepos mėn. – aktorių festivalis Ouro Preto mieste.
Liepos 2- oji – Baijos Nepriklausomybės diena Salvadore.
Liepos 7-oji – Belo-Horizontės valstijos diena.
Liepos mėn. – kinematografijos festivalis Gramadu mieste, Brazilijos pietuose.
Liepos 16-oji – Karmeličių Dievo Motinos šventė Recifėje.
Apie rugpjūčio 20-tą dieną – folkloro festivalis Paratyje.
Rugsėjo 5-oji – Amazonija gavo provincijos statusą.
Rugsėjo 7-oji – Nepriklausomybės diena.
Apie rugsėjo 10-tą dieną – Guarapes mūšis Recifėje.
Rugsėjo 20-oji – sukilimo „Faroupiljas“ Porto Alegrėje metinės.
Spalio 12-oji – Dievo Motinos apsireiškimo diena.
Spalio mėn. Sekmadieniais – folkloro festivalis San Luise.
Spalio 24-oji – Manauso įkūrimo diena.
Lapkričio 2-oji – mirusiųjų pagerbimo diena.Visų Šventųjų diena.
Lapkričio 15-oji – Respublikos paskelbimo diena.
Lapkričio 20- oji – Zumbi iš Palmariso diena švenčiama Rio de Žaneire.
Gruodžio 8-oji – Nekaltojo prasidėjimo diena.
Gruodžio 21-oji – Brazilijos miesto įkūrimo diena.
Gruodžio 25 –oji – Kalėdos.
   Sausio 1-oji – Naujieji metai, portugališkai jie vadinami „Revinjon“. Brazilijoje jie dar vadinami Visuotinės sandraugos diena. Skirtingai negu Europoje, Brazilijoje nepriimta Naujuosius švęsti siaurame šeimos rate. Kuo didesnė kompanija, tuo geriau. Žmonių minios suplaukia į gatvės restoranus ir kavines. Visur skamba būgnai, žmonės šoka, dainuoja, keičiasi dovanomis. Sena tradicija – per Naujuosius suvalgyti dvylika vynuogių ir sugalvoti norą. Tačiau nėra tradicijos skaičiuoti laikrodžio dūžius prieš 12-tą valandą. Naujametinių švenčių epicentras Brazilijoje – Kopakabana paplūdimys Rio de Žaneire. Naujųjų metų išvakarėse į Rio suvažiuoja, tiesiogine to žodžio prasme, milijonai žmonių iš viso pasaulio. Kai iki pusiaunakčio lieka dvi-trys valandos, žmonės apsirėdo baltais drabužiais, simbolizuojančiais taiką ir laimę ateinančiais metais, ir vyksta į Kopakabanos paplūdimį. Praeitais metais, pavyzdžiui, čia susirinko apie du milijonai žmonių.
   Vidurnaktį virš vandenyno, Guanarabos įlankoje, iššaunamas fejerverkas, kuris jau seniai pripažintas grandioziškiausiu pasaulyje. Per šešiolika minučių 22 tūkstančiai saliutų drasko padangę virš paplūdimio ir įlankos. Praeitą Naujametę naktį virš Kopakabanos paplūdimio švietė 32 šviesos bokštai, kurių aukštis siekė 10-12 metrų. Naujametis saliutas Rio de Žaneire – nepamirštamas reginys, kurį sunku įsivaizduoti net drąsiausiose fantazijose. Po to visas paplūdimys tampa milžiniška diskotekos aikšte.
   Salvadore virš Visų Šventų įlankos fejerverkas švietė net aštuonias minutes. Šventėje dainavo žymi dainininkė Margaret Menezes. Ji viena iš nedaugelio, kas atlieka senovinius muzikinius ritmus – aše, kandomble - šiuolaikiniame stiliuje. Tąnakt jos naujametiniame repertuare skambėjo dainos, šlovinančios jūrų deivę. Jas lydėjo vandenyno bangų mūša ir afrikietiškųjų būgnų dundesys.

   Guarapari paplūdimyje, Espirito Santo valstijoje, susirinko apie 800 tūkstančius žmonių, ten vyko apie aštuoniasdešimt šou programų.
   Daugiau kaip trys milijonai žmonių Naujuosius sutiko San Paulo pakrantėje. Fortalezoje susirinko virš 450 tūkstančių žmonių prie vandenyno kranto, buvo suręsta 400 kv.m. scena, kurios aukštis siekė dvylika metrų.
   Pasibaigus fejerverkui, į vandenyno bangas žmonės meta dovanas jūrų deivei Jiemanžai – gėles, kvepalus, papuošalus, kad gautų dievaitės užtarimą ir pagalbą visais ateinančiais metais.
   Kituose Brazilijos pakrantės miestuose Naujametę naktį žmonės taip pat renkasi paplūdimiuose, sveikina vieni kitus ir dovanoja dovanas jūrų deivei. Deivės pagerbimo diena – ypatinga šventė. Rio de Žaneire ji švenčiama gruodžio 29 – ąją, o Salvadore – vasario 2- ąją.
   Vasario mėnesį – Karnavalas (jo data kasmet kita). Nežiūrint į tai, kad karnavalas Brazilijoje tęsiasi savaitę, šalies vyriausybė šventimui skyrė tik dvi nedarbo dienas. Pats žymiausias ir prabangiausias karnavalas vyksta Rio de Žaneire.
   Kiti Brazilijos miestai tomis dienomis taip pat rengia vietinius karnavalus. San Paulo mieste pastatomas sambodromas – didžiulė ilga gatvė, kuria eina karnavalo šokėjai. San Paule sambos mokyklų yra ne mažiau, negu Rio.
   Karnavalinės eitynės kituose miestuose skiriasi vietiniu koloritu, dalyviai vilki indėniškais ar afrikietiškais kostiumais, skamba būdinga tai vietovei muzika.
   Visos Rio sambos mokyklos konkuruoja tarpusavyje, jų pasirodymą vertina specialus žiuri. Žodžio „karnavalas“ kilmė.

Yra dvi šio žodžio kilmės versijos.
   Pagal pirmąją, žodis kilęs iš lotyniško posakio „carrum novalis“ (lot. jūrinis vežimas) – tai alegorinis laivo pavidalo vežimas, kuris buvo naudojamas senovės romėnų švenčių ir paradų metu.
   Pagal antrąją, žodis kilęs nuo posakio „carnem levare“, kas reikštų susilaikymą nuo mėsos. Šis posakis atsirado XI-XII a., vėliau išsikraipė į „carne,vale!“ – t.y. „sudieu, mėsa!”. Kalbama apie mėsos produktų išbraukimą iš kasdieninio raciono Didžiojo pasninko metu, prieš Velykas.
   Egzistuoja taip pat komentarai, kad Georgijus I-asis, Didysis, 590 m.e. metais patvirtino Karnavalo datas ir sukūrė posakį „dominica ad carne levandas“, kuris vėliau buvo sutrumpintas iki formos „Carnaval“.

Karnavalo istorija.
   Karnavalas Brazilijoje atsirado XVII a. viduryje, kolonizacijos pradžioje, taip vadinamo „Entrudo“ išraiškoje. Šis pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio „introitus“, tai reiškia iškilmingas bažnytines apeigas Didžiojo Pasninko metu.
   Entrudo, kuris buvo švenčiamas Pirmosios Respublikos laikais, neturėjo nieko bendra su šiandieniniu karnavalu, nebent liaudišką charakterį. Jo metu buvo grubiai juokaujama, pavyzdžiui, išpilamas kibiras vandens ant karnavalo dalyvių, mėtomasi vaško „bombomis“, pripildytomis įvairių skysčių, ant praeivių buvo barstomos kalkės, nuo kurių grėsė apakimas. Kartais prieidavo iki to, kad besilinksminantys žmonės laistydavo vienas kitą actu, juodųjų serbentų sultimis ir surūgusiu vynu, tuo negrįžtamai sugadindami rūbus. Visus šiuos pokštus, nežiūrint į jų grubumą, toleravo ir net skatino imperatorius Pedro II. Aukštuomenė paprastai organizuodavo savo privačius Entrudo jiems priklausančiuose dvaruose.
   Tarp 1870 ir 1890 metų Entrudo pakeitė baliai klubuose ir eitynės gatvėmis, apsirėdžius europietiškų modelių kostiumais, importuotais iš Italijos. Entrudo išnykimas buvo palaipsnis. Kadangi ne visi galėjo sau leisti susimokėti už šventinį įėjimą į klubą, šventimas pasidalijo į dvi grupes: vienaip šventė aukštoji visuomenė baliuose ir dvaruose, o kitaip – liaudis. Liaudiškai švenčiama šventė gavo pavadinimus „maracatu, cordoes, blocos, ranchos, frevos, trocas, afoxes“.
   Šiuolaikinio karnavalo pradžia reiktų laikyti 1928-uosius metus, kai atsirado pirmoji sambos mokykla Estacio de Sa.

Brazilijos Karnavalo kalendorius artimiausiems metams
   Karnavalo datos priklauso nuo besikeičiančių religinių švenčių datų, todėl paprasčiau pažiūrėti kalendorių.

   Karnavalo ištakos – ne tik juodosios Afrikos ritualiniuose šokiuose. Šiuos pulsuojančius ritmus į Braziliją atvežė kartu su milijonais juodųjų vergų. Čia ryškus ir portugališkasis „entrudo“ – juokdarių eitynės miesto gatvėmis, mėtant į praeivius tortus, smėlį, kiaušinius ar miltus. Itališkieji maskaradai, ispanų fiestos, indėnų ritualai irgi paliko savo pėdsaką Brazilijos karnavalo formavimesi. Brazilų karnavalas- daugiaveidis, ir tuo pačiu nepakartojamas. Tradicinė samba įsigeria į karnavalo dalyvių ir svečių kraują visai savaitei.
   Šventė prasideda toli nuo Rio de Žaneiro, miestelyje Olinda, kur vyksta seniausios „nekaltų mergelių“ šokių mokyklos paradas. Tai 250 vyrų, apsirėdžiusių moteriškais drabužiais. Jų pasirodymas trunka dešimt valandų, be jokios pertraukos.
   Vietiniai gyventojai puikiai įsisavino meną gyventi šokio ritmu. Ypatingas šios tautos bruožas – neįtikimas muzikalumas. Muzika, meilė, tradicijos – ant šių trijų banginių guli pramoginė brazilų kultūra. Vakarais iš visų barų aidi kurtinanti muzika, bet brazilai nebijo triukšmo. Garsai, dovanojantys džiaugsmą, yra pagrindinė kartais sudėtingo jų gyvenimo dalis.
   Didysis Penktadienis - ši katalikiška krikščioniška šventė švenčiama paskutinį penktadienį prieš Velykas. 2009 metais tai bus balandžio 10-oji.
   Pagal Evangeliją, tą dieną Jėzus Kristus nuėjo savo „kryžiaus kelią“ su kryžiumi ant pečių, buvo nukryžiuotas ir mirė ant kryžiaus.
   Didįjį Penktadienį Brazilijos miestuose organizuojamos teatralizuotos eitynės, inscenizuojančios Jėzaus Kristaus „kryžiaus kelią“. Dažnai spektakliuose dalyvauja profesionalūs aktoriai. San Paulo mieste susirenka iki penkių tūkstančių žmonių pažiūrėti į šį reginį. Visos šalies katalikų bažnyčiose vyksta iškilmingos mišios.
   Didįjį Penktadienį brazilai nevalgo mėsos. Tradicinės tos dienos vaišės – žuvies patiekalai, kadangi žuvis – vienas iš krikščionybės simbolių.

   Velykos. Brazilijoje yra trys Velykų simboliai: dažyti kiaušiniai, ant kurių piešiamos Kristaus ir Dievo Motinos bei angelų figūrėlės. Kiaušiniai taip pat gaminami iš šokolado. Kiaušinis – atgimimo ir gyvybės simbolis. Sena legenda byloja, jog Žemė atsirado iš kiaušinio.
   Šokoladas – džiaugsmo simbolis. Neoficialiai Velykos Brazilijoje vadinamos Šokolado švente. Tą dieną geriamas karštas šokoladas ir dovanojamos dėžutės su šokoladiniais saldainiais.
   Trečias Velykų simbolis – triušis. Šis gyvūnėlis Europos pagoniškoje mitologijoje simbolizuoja vaisingumą. Krikščionybėje triušis ir kiškis taip pat buvo gerbūvio bei gyvybės simbolis. Velykų išvakarėse visoje Brazilijoje pardavinėjamos triušių figūrėlės, įvairiaspalviai kiaušiniai ir gražiai supakuoti šokolado gaminai.
   Balandžio 21-oji – Tiradentes. Tai nacionalinio Brazilijos didvyrio Žoakimo Žoze da Silva Šavjero, slapyvarde Tiradentesas, atminimo diena.
   Tiradentesas kovojo už Brazilijos nepriklausomybę, buvo didis šalies patriotas, visas jo gyvenimas buvo pašvęstas vienam tikslui – siekti šalies nepriklausomybės nuo Portugalijos.
   Tiradentesas gimė 1746 metais Minas Žerais valstijoje, San Žoze kaime, augo Ouro Preto mieste. Jis dirbo Ouro Preto rūdos kasyklose, vėliau tapo dragūnų karininku.
   XVIII a. Portugalija uždėjo savo kolonijai – Brazilijai – didžiulę mokesčių naštą, nesuskaičiuojami turtai buvo išgabenami į Europą, vietiniai gyventojai skurdo. Naujakurių palikuonių, matančių save kaip nepriklausomą naciją, o Braziliją – nepriklausoma šalimi, tarpe palaipsniui gimė judėjimas už išsilaisvinimą nuo kolonijinės priespaudos.
   Tiradentesas buvo šio judėjimo lyderis ir ideologas. Tačiau karaliaus valdžia tais laikais naudojosi didelėmis teisėmis, todėl 1772 metų balandžio 21 dieną Tiradentesas buvo suimtas ir nuteistas myriop.


© Naudodami duomenis iš interneto svetainės brazilija.lt, nurodykite informacijos šaltinį su aktyvia nuoroda.

Ankstesnis puslapis 1 2 3 Kitas